Ateinantys penkeri metai nebus karščiausi istorijoje, leidinys „15min“ klaidina visuomenę

Žiniasklaidoje plinta perspėjimai apie rekordiškai aukštą pasaulio temperatūrą

Buvo teigiama, jog ateinantys penkeri metai bus patys karščiausi. Ekrano nuotrauka

Jau ne vienerius metus visuomenė yra perspėjama dėl pasaulio atšilimo keliamų problemų, o viena iš jų – auganti Žemės temperatūra. Pastaruoju metu vis kalbama apie rekordiškas karščio bangas įvairiose pasaulio vietose, o Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje pateikiama nerimą kelianti prognozė – ateinantys penkeri metai bus dar karštesni nei iki šiol.

„15min.lt“ publikuotame straipsnyje „Įspėja: artimiausi penkeri metai Žemėje bus karščiausi per visą istoriją“ teigiama, kad pagal prognozes bus peržengta Paryžiaus susitarime numatyta 1,5 laipsnio pagal Celcijų riba. Straipsnyje rašoma^[1]:

„JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) savo naujausiame metiniame vertinime pateikė griežtą perspėjimą. WMO duomenimis, yra 66 proc. tikimybė, kad vidutinė metinė pasaulio paviršiaus temperatūra laikinai peržengs 1,5 C virš priešindustrinio laikotarpio lygio ribą. Tai būtų pirmas kartas žmonijos istorijoje, kai buvo užfiksuotas toks pakilimas.“

„„Tikimasi, kad artimiausiais mėnesiais išsivystys šiltėjantis El Nino, o tai kartu su žmogaus sukelta klimato kaita paskatins pasaulinę temperatūrą pakilti į iki šiol nepažintą teritoriją“, – pareiškime sakė WMO generalinis sekretorius Petteri Taalas, – „Tai turės toli siekiančių pasekmių sveikatai, aprūpinimui maistu, vandentvarkai ir aplinkai. Turime būti pasiruošę.““

„Naujausia WMO ataskaita apima 2023-2027 m. laikotarpį. Joje teigiama, kad yra 98 proc. tikimybė, jog ateinantys 5 metai bus karščiausi per visą istoriją – viršys 2016 m. rekordinį temperatūros pakilimą.“

Tačiau tokie teiginiai prasilenkia su istoriniais faktais ir temperatūros svyravimais, todėl laikytini klaidingais.

Pasaulio temperatūra nebus rekordinė, nes per visą istoriją būta daug didesnio karščio

• Netiesa, jog dėl aukštesnės temperatūros atsiras problemų aprūpinant pasaulį maistu ir vandeniu. Šis mitas yra seniai paneigtas. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, kad iki 2050 m. pasėlių derlius padidės 30%. Tikimasi, kad skurdžiausiose pasaulio dalyse, pavyzdžiui, Afrikoje į pietus nuo Sacharos, derlius padidės 80–90%^[2].
  Apie to priežastis buvo plačiau rašoma dar 2015 metais puikiai žinomame „Forbes“ žurnale^[3]:
  „Kalbant apie maisto ir vandens atsargas, pasaulinė augalininkystė išaugo, nes Žemė palaipsniui šyla. Atmosferos anglies dioksidas yra būtinas augalų gyvybei, o jo didėjimas atmosferoja skatina augalų augimą ir derliaus gamybą. Ilgesnis auginimo sezonas ir mažiau šalnų taip pat yra naudingi augalų augimui ir derliaus augimui. Kaip ne kartą buvo užfiksuota <…>, pasauliniai pasėliai beveik kiekvienais metais pasiekia naujus produkcijos rekordus, kai mūsų planeta kukliai šyla. <…>
  Tas pats pasakytina ir apie vandens tiekimą. Objektyvūs duomenys rodo, kad mūsų planetai šylant laipsniškai daugėjo kritulių ir dirvožemio drėgmės. Šiltesnė temperatūra išgarina daugiau vandens iš vandenynų, o tai savo ruožtu skatina dažnesnius kritulius žemyninės sausumos masyvuose. Dėl padidėjusio kritulių kiekio pagerėjo dirvožemio drėgmė beveik visose Pasaulinio dirvožemio drėgmės duomenų banko vietose.“
• Kalbant apie Žemės šiltėjimą, prognozės nurodomos esą remiantis ilgalaikiais stebėjimais ir teigiama, jog Žemės oro temperatūra vis auga. Tačiau iš tiesų ilgalaikiai temperatūros matavimai yra gan apytiksliai, kadangi tik palyginus neseniai, maždaug virš 30 metų, pasaulinė oro temperatūra imta matuoti tiksliai ir reguliariai^[4]. Net jei remsimės ilgalaikiais skaičiavimais, apimdami milijonus metų, galime matyti, jog temperatūra buvo linkusi svyruoti visada. Be to, prieš milijonus metų ji buvo daug aukštesnė, todėl negalima sakyti, jog per ateinančius penkerius metus muš dar neregėtus rekordus. O temperatūrų svyravimas yra normalus reiškinys, dėl kurio nereikėtų kaltinti tik klimato atšilimo.
• Sunku pasitikėti oficialiomis ateities klimato prognozėmis, kai su tuo susijusios tarnybos keičia duomenis savo naudai. Pavyzdžiui, JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA), matuojanti JAV temperatūrą, pateikia gan apgaulingus duomenis. Yra žinoma, jog NOAA pakartotinai „koregavo“ savo duomenis esą dėl mokslinių priežasčių, kad duomenys būtų tikslesni, tačiau į juos įsigilinus paaiškėja kiek kitokia realybė. Visi NOAA padaryti pokyčiai buvo susiję su praeities temperatūra, mažinant skaičius, kad būtų rodoma, jog seniau oras buvo vėsesnis. Be to, NOAA kilstelėjo naujesnius temperatūrų duomenis, kad klimato atšilimas atrodytų dar labiau pastebimas. Tokie pakeitimai sukuria duomenų iliuziją apie gan greitai kylančią temperatūrą, kuri atitinka CO2 padidėjimą nuo 1800-ųjų vidurio, nors realybė yra visai kitokia^[5]:
  „Tačiau faktinis išmatuotas temperatūros rekordas rodo ką kita: nuo praėjusio amžiaus pradžios buvo karštų metų ir karštų dešimtmečių, ir šaltesnių metų ir šaltesnių dešimtmečių. Tačiau bendra išmatuota temperatūra nerodo jokios aiškios tendencijos per pastarąjį šimtmetį, bent jau ne tokią, kuri rodytų greitą atšilimą.“