Demaskuota: politikai melavo sakydami, kad elektros liberalizavimas atneš mažesnes kainas

Nusprendus liberalizuoti elektros rinką, žadėtos mažesnės kainos ir puiki konkurencija

Liberalizuojant elektrą buvo kalbama apie pigsiančias kainas. Ekrano nuotrauka

2020 metų gegužės mėnesį Seimas oficialiai uždegė žalią šviesą elektros rinkos liberalizacijai. Tuo metu „Verslo žinios“ publikavo straipsnį^[1], kuriame buvo pakalbinti parlamentarai. Dalis jų aiškino, kad elektros tiekimo rinkos liberalizavimas atneš teigiamų pokyčių, įskaitant pigsiančią elektros kainą, sveiką konkurenciją tarp tiekėjų ir vartotojams palankias sąlygas.

Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas Virgilius Poderys aiškino, kad po elektros rinkos liberalizavimo elektra buitiniams vartotojams neabejotinai pigs: 

„Dėl konkurencijos, kaip ir telekomunikacijose, elektros tiekimas vartotojams pigs.“

O energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad atsiras vartotojams naudinga konkurencija, atsiras kokybiškesnės paslaugos:

„Iki šiol elektros tiekimo rinka buvo monopolinė, o sąlygos konkurencijai – minimalios. Dabar sudaromos sąlygos vartotojams naudingai konkurencijai atsirasti. Atėjus daugiau elektros tiekėjų, vartotojams bus pasiūlyta kokybiškesnių paslaugų ir naujų galimybių.“

Ž. Vaičiūnas taip pat tikino, jog neverta bijoti, kad atsiras staigus kainų šuolis:

„Kalbame apie pusės elektros energijos kainos reguliavimo atsisakymą, nes pusė kainos, kaip ir iki šiol, bus reguliuojama, tai yra, visos sisteminės paslaugos, VIAP ir t.t. (…) Taip, kai kuriose šalyse yra pavyzdžių, kad būtent liberalizavimo momentu kartais nutikdavo taip, kad kaina trumpam laikotarpiui šokteldavo, bet dažnu atveju, jeigu kalbame apie Estiją ir Latviją, tai buvo sutapimas su kitais veiksniais.“

„Lietuvos atveju šis modelis, kurį pasirinkome ir kuriam pritarė Seimas, jame sudėta labai daug saugiklių, kad kainos augimo nebūtų. (…) Pati koncepcija ir, sakykime, liberalizavimo taktika yra laipsninė – palaipsniui pereinama nuo vienos vartotojų grupės prie kitos, tai reiškia, kad kiekviena vartotojų grupė ir tiekėjai turi pakankamai laiko pasiruošti.“

Panašiai buvo rašoma ir energetikos ministro Kreivio įstatymo aiškinamajame rašte^[2]:

„numatoma, kad mažmeninės elektros energijos rinkos liberalizavimas turės teigiamą poveikį vartotojų aptarnavimui ir paslaugų kokybei bei sudarys sąlygas galutinės elektros energijos kainos vartotojams mažėjimui, paskatins naujų tiekėjų atėjimą į rinką ir sudarys sąlygas skaidriai tiekėjų konkurencijai ir efektyvesniam darbui <…> tiekėjų konkurencija ir vartotojo galimybės keisti bei rinktis tiekėją ir lyginti siūlomą kainodarą leis vartotojams sutaupyti ir gauti finansiškai naudingiausius elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, atitinkančius vartotojo elektros energijos vartojimo įpročius ir poreikius.”

Elektra brango 40 kartų, o labiausiai išlošė tie, kurie taip ir nepasirinko nepriklausomo tiekėjo

Melas, jog vartotojai galėjo džiaugtis pigesne elektra ir sveika konkurencija, verčiančia tiekėjus stengtis dėl žmonių:

• Elektra brango net 40 kartų. Iki įstatymo priėmimo elektros kaina 2020 metais kainavo 0,11 KW, o po liberalizavimo kainos pradėjo mušti rekordus. Aukščiausia pasiekta kaina buvo ~4 eurai už vieną KWH^[3]. Net ir po ilgo laiko normalizavusis kainai, dabar įprasti siūlomi planai svyruoja tarp 0,211-0,233 Eur už vieną KW.
• Teigti, kad vartotojai galės išlošti iš rinkos liberalizavimo ir džiaugsis mažesnėmis kainomis, apskritai nebuvo galima jau vien paskaičius įstatymą. Pasirodo, jog elektros kaina vadinamojoje „biržoje“ buvo perkama ne už mažiausią, o už didžiausią pasiūlytą kainą, o tada papildomai perparduodama paprastiems vartotojams^[4]. Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sakė: „Jums reikia daug uždirbti, kad galėtumėte išgyventi, todėl jūsų kaina turi būti aukšta. Birža buvo surikiuota tokiu būdu, kad brangiausias gamintojas ir nustato kainą, kad kitiems būtų paskata ateiti ir statyti elektrines“.
  Taigi, dėl išaugusių kainų kalta ne susidariusi padėtis su Rusija ir Ukraina ar kitos problemos, o ydinga įstatymo metodika, leidusi pirkti pačią brangiausią elektros energiją, vietoj to, kad būtų perkama pigiausia. O tokios taisyklės nustatytos tik tam, kad būtų naudingos verslui, o ne vartotojams.
• Prasidėjus liberalizavimui kainos augo itin sparčiai, o kritimas ilgai nevyko net ir atpigus biržos kainoms. Tai įrodo, jog neįvyko planuota konkurencija, kuri savaime mažintų elektros kainą vartotojams ir vietoj to buvo nebent konkurencijos imitacija, kai visi tiekėjai siūlė labai brangius planus, kurių kaina buvo identiška arba skyrėsi kone nepastebimai.
• Iš elektros rinkos liberalizavimo išlošė ne vartotojai, o tiekėjai. Pavyzdžiui, „Ignitis grupės“ pelnas pastaraisiais metais mušė tikrus rekordus, kokiais vargu ar gali pasidžiaugti kokia nors kita bendrovė. 2022 metais „Ignitis grupė“ uždirbo 293,4 mln. eurų grynojo pelno, tai yra net 83,1 proc. daugiau nei 2021 metais^[5].
• Jau yra aišku, kad žvelgiant iš ilgesnės perspektyvos, tie vartotojai, kurie nepasirinko tiekėjo ir liko prie visuomeninio, iš tiesų sutaupė labiau. Nepaisant šiek tiek besikeičiančios kainos, jie beveik visais mėnesiais moka pigiau nei įprastų planų turėtojai. Pavyzdžiui, net ir pabranginus garantinį tiekimą, jis atsieina 0,162 euro už kilovatvalandę, o nepriklausomi tiekėjai siūlo maždaug 0,211-0,233 euro už kilovatvalandę planus^[6].