G. Landsbergis klaidino dėl Karaliaučiaus tranzito politikos, EK to nereikalavo

Gabrielius Landsbergis suskubo įvesti griežtus tranzito ribojimus Kaliningradui

G. Landsbergio pasisakymai apie Kaliningradą prasilenkė su realybe. Ekrano nuotrauka

Lietuvoje buvo įvesti griežti ribojimai tranzitui į Kaliningradą (Karaliaučių), kurie smarkiai sumažino geležinkelių apkrovą ir Karaliaučiaus srities galimybes gauti reikiamas prekes. Dar 2022 metų birželio mėnesį „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ informavo Karaliaučiaus srities geležinkelius, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais.

Kaip teigė regiono gubernatorius Antonas Alichanovas, apribojimai turėjo paliesti net 40–50 proc. produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą. Tarp blokuojamų prekių įtrauktos statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai^[1].

Vėliau, nuo liepos 10 dienos toks draudimas apimtų ir cementą, alkoholį, kitus produktus, dar po mėnesio – anglį, kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos būtų draudžiama ir rusiška nafta. Taigi, Karaliaučiaus sritis per pusę metų būtų gan smarkiai paralyžiuojama, būtų reikalingi nauji tranzito keliai, o per Lietuvos geležinkelius nebevažiuotų daugybė prekių. Per vienerius metus geležinkeliai perveš maždaug 50 proc. mažiau krovinių.

Tuo metu kalbintas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikino, jog tokie ribojimai buvo įvesti vadovaujantis Europos Komisijos išaiškinimais bei reglamentu, o Lietuva savavališkai tikrai nesugalvotų įvesti didelės reikšmės ribojimų. G. Landsbergis sakė^[2]:

„Tiesiog dabar turėjome galimybę pristatyti EK mums pateiktus išaiškinimus bei patį reglamentą. Jis nepalieka jokios erdvės jokiai interpretacijai: yra juodu ant balto parašyta. Kaip ES aukštasis reikalų patikėtinis ponas Borellis pasakė, Lietuva tiesiog elgėsi pagal taisykles. Jeigu mes esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė, tai valstybės įmonė neturėjo kitos galimybės, kaip tai padaryti.“

Užsienio reikalų ministras taip pat minėjo:

„Visų pirma, tai nėra Lietuvos veiksmai, tai yra Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 dienos, ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 dienos sankcionuotos prekės – plienas ir kitos prekės, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija ir vadovaujantis jos gairėmis“

Tranzitas į Kaliningradą blokuotas ne pagal galiojančius teisės aktus

Melas, jog G. Landsbergio įvesti Kaliningrado tranzito ribojimai buvo vykdomi reikalaujant EK ir aklai vykdant bei suprantant gautus nurodymus:

• Pirmieji ribojimai buvo įvesti apie tai nežinant užsienio reikalų viceministrui Mantui Adomėnui. Jis teigė, kad institucija vis dar laukia EK išaiškinimo dėl sankcijų. Į tokį pareiškimą G. Ladsbergis atsakė, kad „Tai yra Raimondo Karoblio, o ne Manto Adomėno klausimas. Yra tokia pamoka – nepulti atsakinėti iš karto, kai žiniasklaida skambina“. Jis taip pat, nepaisant to, kad vieni aukščiausių LR užsienio reikalų ministerijos darbuotojų nežinojo, kas vyksta, tikino, jog tai tėra Rusijos propaganda: „Rusija, greičiausiai dėl propagantinių tikslų ir ne taip sėkmingai, kaip jie tikėjosi, einančio karo, (bando) apkaltinti Vakarus, pasinaudodama Lietuvos pavyzdžiu“.
• Opozicijos atstovas Saulius Skvernelis užginčijo G. Ladsbergio teiginius, kad Lietuva neturėjo kito kelio ir tiesiog vykdė nurodymus. Jis sakė: „Ne, Lietuva pasirinkimą turėjo. Prieš priimant sprendimus turėjo kitokį pasirinkimą. Bet pasirinko tokį kelią. (…) Kiekvienu atveju, kada svarstomi sankcijų paketai, valstybės numato tam tikras grėsmes, kas gali būti, kaip tai gali panaudota, atsakant į sankcijas. Tai Lietuva tą turėjo vertinti. Gal ir įvertino, esame drąsi šalis. Ir tokį sprendimą priėmėme“.
• Liepos 13 dieną, praėjus mažiau nei mėnesiui nuo Lietuvos įvestų pirmųjų tranzito ribojimų Karaliaučiaus sričiai, Europos Komisija paskelbė naujas gaires^[3]. Pagal jas Lietuva turėjo atnaujinti sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą geležinkeliais tarp Rusijos ir jos administruojamos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities. EK išaiškinime buvo teigiama, jog turi būti leidžiama Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Karaliaučiaus srities per Europos Sąjungos teritoriją. Nustatyta viena taisyklė – prekės leidžiamos, jei jos skirtos Karaliaučiaus poreikiams.
• Naujausiuose Europos Komisijos išaiškinimuose buvo skelbiama, kad tokie ribojimai apskritai negali būti vykdomi, nes „nėra tokio draudimo transportui geležinkeliu” iš Rusijos į Karaliaučiaus sritį ir kad todėl esą negalima taikyti visiško draudimo. Europos Komisijos išplatintame pranešime spaudai buvo rašoma: „Šiomis gairėmis patvirtinama, kad Rusijos įmonių vykdomas sankcionuojamų prekių tranzitas keliais pagal ES ribojamąsias priemones nėra leidžiamas. Tokio draudimo nėra geležinkelių transporte, nepažeidžiant ES valstybių narių pareigos atlikti veiksmingą kontrolę”
• Nauji išaiškinimai nebuvo pateikti kartu su pakeistu teisės aktu – tai buvo tik papildomi jo išaiškinimai, matant susidariusią situaciją. Todėl Lietuvos taikyti tranzito ribojimai niekada nebuvo ES paskelbtų ribojimo priemonių vykdymas.