I. Šimonytė tvirtino, kad niekas nepaneigė, jog skiepas geriausiai apsaugo nuo ligos ar mirties, bet klydo

Ingrida Šimonytė skleidė mintį, kad COVID-19 skiepai – geriausia apsauga

I. Šimonytė išreiškė su logika prasilenkiančias mintis. Ekrano nuotrauka

Tebesitęsiant COVID-19 pandemijai, o koronavirusui vis mutuojant, valdantieji bandė įvesti privalomąjį skiepijimą nuo COVID-19 medikams ir socialiniams darbuotojams. Tai sukėlė didelį pasipriešinimą ir diskusiją apie galimą skiepų žalą ir realią naudą.

Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad COVID-19 vakcinos yra geriausias būdas apsisaugoti nuo mirties ar sunkaus susirgimo, nes dar niekas neįrodė, jog yra kitaip^[1]:

„Reikia turėti mintyje, kad niekas dar nepaneigė, net ir šioje omikron fazėje, teiginio, kad skiepas geriausiai apsaugo nuo sunkios ligos formos ir fatalios baigties.“

Toks teiginys yra visuomenę klaidinantis, kadangi gausėjantys moksliniai įrodymai ir ekspertų pastebėjimai parodė kitokias tendencijas.

Faktai rodo, jog skiepai nėra geriausia apsauga

Melas, kad niekas nepaneigė, jog COVID-19 skiepas geriausiai apsaugo nuo sunkios koronaviruso formos ir mirties, o geriausia išeitis apsaugoti medikus – juos priverstinai skiepyti:

• Dar 2021 metų pabaigoje buvo nustatyta, kad gydymas antikūnais, įskaitant Jungtinėje Karalystėje tuo metu neseniai patvirtintą „GSK“ vaistą „Xevudy“, sumažina hospitalizavimo tikimybę ir mirtį didelės rizikos grupei priskiriamiems žmonėms. Jiems rizika sumažėjo beveik 80%, o tai yra kur kas geresni skaičiai nei vis labiau savo prasmės dėl viruso mutavimo netenkančios vakcinos. Be to, lengvai vartojamas geriamasis antivirusinis vaistas molnupivarinas taip pat sumažina rimtų ligų riziką bent trečdaliu^[2].
• Vėliau pradėti taikyti priešuždegiminiai vaistai pasirodė esantys veiksminga priemonė, galinti užkirsti kelią su COVID-19 siejamoms mirtims. Vaistai nepagreitina gijimo proceso, tačiau padeda ženkliai sumažinti fatališkos baigties tikimybę, tad yra pakankamai geras pasirinkimas, jei nenorima skiepytis. Įprastai reumatoidinio artrito ir psoriazės gydymui skirti vaistai duodami tiems COVID-19 pacientams, kurie atsiduria ligoninėje, todėl taip pat išvengiama perteklinio vaistinių preparatų naudojimo, t. y., vaistai geriami tik tada, kai pasireiškia sunki ligos forma. Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luiso Infekcinių ligų skyriaus direktorius Williamas G. Powderly sakė^[3]: „Dabar parodėme, kad yra keletas galimų COVID gydymo pasirinkimų.“
• Tokiais I. Šimonytės žodžiais buvo siekiama paaiškinti norą įvesti privalomą skiepijimą sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams, tačiau tai iš esmės yra nelogiška, kadangi didžiausią riziką susirgti sunkia ligos forma ar net mirti visada turėjo senyvo amžiaus, gretutinių ligų turintys asmenys, o ne gydytojai ar slaugytojai. Pavyzdžiui, JAV statistika rodė, jog kiekvienais pandemijos metais tarp nuo COVID-19 mirusių asmenų ~daugiau nei 70% buvo vyresnio amžiaus^[4].
• Dar 2020 metų gegužės mėnesį buvęs JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) vadovas Tomas Friedenas aiškino, kad itin svarbu apsaugoti medikus ir kitus sveikatos priežiūros sferoje dirbančius žmones, nes jų susirgimai labai skaudžiai atsiliepia ligoninėms. Tačiau jis pateikė logiškus paaiškinimus, jog medikai turi būti apsaugoti paprasčiausiai įvedant griežtus saugos protokolus, kurie padėtų neužsikrėsti^[5]. Tuo tarpu vakcinos neapsaugo nuo užsikrėtimo ir viruso perdavimo kitiems.
• Prisidengiant šiuo teiginiu bandyta įvesti privalomą skiepijimą, tačiau dar prieš tai ekspertai aiškino, jog tai turės ilgalaikių pasekmių visuomenei ir jos požiūriui tiek į politikus, tiek į vakcinas, todėl tai nėra geriausia išeitis. Dar 2021 metų gruodžio mėnesį buvo rašoma: „Vis dėlto, vyriausybės nustatyti skiepų mandatai gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių – jie gali sukelti socialinius neramumus, padidinti nepasitikėjimą vyriausybe ir sužaloti visuomenę taip pat stipriai kaip ir pati pandemija.“
• Net ir tuo atveju, jei I. Šimonytė nežinojo apie mokslininkų pastebėjimus ir statistiką, teiginiai, kad COVID-19 skiepų apsaugos gerumo niekas nepaneigė, prilygo skleidžiamai dezinformacijai. Aukščiausi šalies politikai turėtų skelbti tik gerai įvertintą, gausiais moksliniais tyrimais grįstą informaciją, o ne spėjimus.
• Naujausia statistika taip pat rodo, jog COVID-19 vakcinos negali suteikti 100% apsaugos nuo sunkios ligos atvejų ar net mirties. Daugėjant pasiskiepijusiųjų, išryškėjo nauja tendencija – daugėja ir paskiepytų asmenų mirčių. Jungtinėje Karalystėje, pagal praėjusių metų duomenis, 92% mirusių dėl COVID-19 buvo skiepyti mažiausiai tris kartus^[6][7]. O JAV 6 iš 10 mirusių buvo pasiskiepiję nuo koronaviruso^[8].