LRT meluoja apie Vengrijoje vykusias eitynes

Taikos eitynės Budapešte nupasakojamos itin skirtingai

Budapešte vykusių eitynių akimirka. Stop kadras

Šį sekmadienį Vengrijos sostinę Budapeštą sudrebino vadinamasis Taikos maršas. Didelio dėmesio sulaukusios eitynės buvo suorganizuotos politinių ir visuomeninių aktyvistų, vadovaujamų ne pelno siekiančio fondo „COF-COKA“. Tokiu renginiu buvo mėginama reikalauti taikiais būdais užkirsti užbaigti jau ilgą laiką trunkantį karą Ukrainoje.

Nors Taikos maršas turėjo gražią mintį ir jame dalyvavo daugybė žmonių, tačiau žiniasklaidos priemonės apie jį rašo itin skirtingai. Keista, tačiau didelė dalis pasaulio bei ypatingai Europos žiniasklaidos priemonių Taikos maršą apibūdina kaip menko susidomėjimo sulaukusį renginį. Be to, dažnu atveju teigiama, kad Taikos maršas esą yra siejamas ne su taikos siekiu, bet su netrukus įvyksiančiais Europos Parlamento (EP) rinkimais.

Panašiai rašo ne tik dalis užsieno žiniasklaidos priemonių, bet ir Lietuvos nacionalinis transliuotojas. Jis skelbia, jog eisenoje dalyvavo vos kelios dešimtys tūkstančių žmonių, o renginiu buvo pasinaudota kaip puikia galimybe agituotis prieš pat EP rinkimus. Visgi, Taikos maršą visiškai kitaip aprašo Vengrijos žiniasklaida, tad nusprendėme palyginti LRT ir Vengrijos žiniasklaidos teiginius.

Taikos marše dalyvavo beveik pusės milijono minia

Tačiau remiantis pačios Vengrijos žiniasklaida, renginys buvo visiškai kitoks. Eisenoje už taiką dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, taip pat prisijungė ir kitų valstybių piliečiai ar politikai. Tai, kad dalyvavo kur kas didesnis žmonių kiekis, liudija ir renginio kadrai.

Taikos maršas vyko šeštadienį, birželio 1 d. Didžiulė eisena prasidėjo 13 valandą pačiame Budapešto centre, prie Szecheni tilto. Nuo šio tilto eisena pradėjo žygiuoti Margaritos salos link^[1]. Eisena užtruko apie valandą, o kaip skelbia vengrų žiniasklaida, joje dalyvavo net apie pusę milijono žmonių.

Esminė šio maršo žinutė buvo paprasta: siekta parodyti, kad Vengrija nepritaria karo Ukrainoje tęsimui ir pasisako už taikos derybas ir konflikto sprendimą diplomatinėmis priemonėmis.

Renginio organizatoriai vėliau teigė, kad eisena sulaukė tokio didelio dalyvių kiekio, nes buvo susieta su taikos siekiu, kuris labai aktualus dabartiniu laikotarpiu.

Vengrijos premjeras V. Orbanas Taikos eitynėse pasakė kalbą. Stop kadras

Žiniasklaida neteisingai aprašė ne tik dalyvių kiekį, bet ir renginio pobūdį. Aiškinama, kad renginys buvo politinis, tačiau jis negali būti laikomas politiniu, nes vyksta jau daugiau nei dešimtmetį ir kasmet generuoja milžinišką susidomėjimą. Taikos maršo istorija prasidėjo dar 2012 metais, tad jis vyko jau dešimtą kartą.

O šių metų eisenoje dalyvavo itin gausi minia, skirtingų demografinių grupių atstovai: tiek jaunimas, tiek ir senjorai, taip pat ir šeimos su mažais vaikais, miestų ir mažų kaimelių gyventojai, užsienio šalių piliečiai ar jų politikai^[2]. Eisenoje dalyvavo ir Lietuvos parlamentaras, kandidatas į EP Mindaugas Puidokas.

Taikos marše pasirodė ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Jis pasakė emocingą kalbą, šnekėdamas apie vengrų tragediją Užkarpatėje, linkėjo sveikatos neseniai pašautam Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Ficui, pabrėžė neabejotiną valdančiosios koalicijos stiprybę ir vienybę bei teigė, kad Vengrijos vyriausybė neleis „Briuseliui, kairiajam Bideno kabinetui ar Džordžui Sorosui įsprausti šalies į karą“. Vengrijos politikos ekspertai po renginio teigė, kad taikos eitynės parodė, kad „konservatyvi, nacionalistinė, už taiką pasisakanti vertybių sistema turi didžiulę socialinę bendruomenę“.

LRT skleidžia dezinformaciją: aiškina, kad renginys sulaukė mažo susidomėjimo ir buvo skirtas EP rinkimams

Savo ruožtu Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT praėjusį savaitgalį Vengrijoje vykusį masinį renginį vaizduoja visiškai kitomis spalvomis, taip akivaizdžiai skleisdamas dezinformaciją ir meluodamas skaitytojams. LRT teigia, kad Taikos eitynėse susirinko „dešimčių tūkstančių žmonių minia, kad pademonstruotų, jog palaiko ministrą pirmininką V. Orbaną likus savaitei iki Europos Parlamento rinkimų“^[3].

Ši žiniasklaidos priemonė melagingai pateikia ne tik renginyje dalyvavusių žmonių skaičių, tačiau ir sąmoningai bando susieti šią akciją su artėjančiais EP rinkimais, net neminint fakto, kad analogiškos eisenos Vengrijoje vyksta jau ne vienerius metus.

Jei tokių melagingų teiginių būtų negana, LRT informaciją apie šį įvykį pateikia ypatingai šališkai. Pavyzdžiui, rašoma, kad V. Orbanas ir jo partija „Fidesz“ „užsitarnavo reputaciją kaip vieni draugiškiausių Rusijai ir jos prezidentui Vladimirui Putinui“. O kitoje pastraipoje taip pat sakoma, kad „Budapešte susirinkusi minia parodė, kad V. Orbano dešinysis populizmas ir grasinimai, kad ES ir JAV karinė parama Ukrainai veda į naują pasaulinį karą, vis dar turi atgarsį tarp didelės Vengrijos visuomenės dalies“.

Nacionalinio transliuotojo naujienų portale taip pat teigiama, kad „Vengrija atsisakė tiekti kaimyninei Ukrainai ginklus, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija, ir grasino sužlugdyti ES finansinę pagalbą Kyjivui bei blokuoti sankcijas Maskvai“.

Tokie faktai pateikiami neatsižvelgiant į tai, kad iš karto po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, Vengrija drauge su Vakarų partneriais pasmerkė šį Maskvos ėjimą^[4], o pastaruoju metu veikiau kalba ne apie paramą Rusijai, bet apie būtinybę Maskvai bei Kyjivui sėsti prie derybų stalo ir konfliktą kuo greičiau užbaigti, siekiant išvengti dar didesnių civilių kančių.

LRT meluoka, kad V. Orbanas yra ilgiausiai valdžioje sėdintis ES lyderis

LRT dezinformacija šioje vietoje nesibaigia, mat nacionalinis transliuotojas taip pat teigia, kad Vengrijos premjeras V. Orbanas „yra ilgiausiai valdžioje esantis Europos Sąjungos lyderis“. Tačiau toks teiginys – nemenkai hiperbolizuotas ir netikslus. Nėra aišku, ar kalbama apie šiuo metu valdžioje esančius lyderius, ar bet kada istorijoje aukštus valdžios postus turėjusius politikus.

Pats V. Orbanas valdžioje yra 14 metų, tačiau jis nėra ilgiausiai valdžioje esantis politikas. Pavyzdžiui, jei pažvelgtume į netolimą praeitį, pamatytume, jog buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel šias pareigas ėjo nuo 2005 m. iki 2021 m. Taigi, ji net 16 m. buvo Vokietijos valdžioje^[5].

Jeigu koncentruojamės tik į dabartį, tačiau ne tik į ES, bet į visą Europą, matome, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra ilgiausiai valdžioje esantis valstybės vadovas. Jis šias pareigas eina net 21-erius metus. O Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas valdžioje yra jau beveik 20 metų. Toliau seka būtent Vengrijos premjeras V. Orbanas, šiame poste esantis nuo 2010 m. gegužės mėnesio.

Visgi, net ir V. Orbanas nėra itin išsiskiriantis iš kitų politikų. Nuo jo nedaug atsilieka ir Markas Rutte, Nyderlandų ministras pirmininkas, kurias šias pareigas eina nuo 2010 m. spalio. Airijos prezidentas Michaelas D. Higginsas šias pareigas eina 2011 m. lapkričio. Taigi, ilgai valdžioje esantys šalių lyderiai nėra siejami tik su Vengrija, tačiau kritikos jų atžvilgiu beveik negirdime.

Be to, verta paminėti ir faktą, kad ilgai valdžioje esantys politikai nėra tokia retenybė ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai priklausantis Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas šiame poste yra jau net nuo 2003 m., taigi – daugiau nei du dešimtmečius^[6].