Narkotikų vartojimas negali būti saugus, teigiantys priešingai - klaidina visuomenę

LRT kalbino apie saugų narkotikų vartojimą pasakojančius narkotikų prekeivius ir kitus asmenis

LRT straipsnis apie narkotikus. Ekrano nuotrauka

Nepriklausoma faktų tikrinimo agentūra „facts.lt“ patikrino 2023 metų birželio 13 dieną Lietuvos nacionalinio transliuotojo (LRT) naujienų portale publikuotos Jurgos Bakaitės straipsnį „Prekyba narkotikais Lietuvoje – iš platintojo lūpų: siuntų rastume ir Vilniaus Gedimino prospekte“^[1]. Šiame straipsnyje buvo kalbinti net keli asmenys, įskaitant narkotikų pardavėjus ir esą apie saugų narkotikų vartojimą jaunimą supažindinančios organizacijos „Jauna banga“ vadovą Liną Tamošaitį.

Šis straipsnis, faktų tikrinimo agentūros „facts.lt“ dėmesį patraukė dėl jame skelbiamos informacijos. Pavyzdžiui, iniciatyvos „Jauna banga“ pateikiamoje informacijoje pabrėžiama, kad „sintetinių kanabinoidų junginius sudėtinga vartoti saugiai, dažnai skystis sumaišomas neteisinga proporcija, dėl to kyla pavojus gyvybei“, tarsi tik šios narkotinės medžiagos būtų pavojingos ir kenksmingos.

Vadinamasis „Smile“ narkotikas plinta tarp mokinių, tai glicerino pagrindu gaminamas skystis, kuriuo užpildomos elektroninės cigaretės. Mastuno slapyvardžiu vadinamas pašnekovas, turintis sėkmingą narkotikų pardavimo verslą internete, sakė, kad dėl „Smile“ kaltas netinkamas vartojimas, o ne pats narkotikas. Straipsnyje rašoma, kad „moksleiviai dažnai rūko koncentratą, kuris yra 50 kartų stipresnis, nei vartoti paruošta medžiaga“. Mastunas, užsiminus apie atvejus, kai moksleiviai apsinuodijo minėtu narkotiku, sakė, jog pats „stengiasi“ neparduoti narkotinių medžiagų nepilnamečiams ir pridūrė:

„Mums labai gaila dėl tokių atvejų. Bet žiūrint giliau, matome dideles logines klaidas, kai žiniasklaida, nekompetentingi chemijoje žurnalistai, bando mistifikuoti sudėtį, patys nežinodami, kalba apie kažkokias „priemaišas“.“

Kitas narkotikų pardavėjas, pasivadinęs Šaldytuvu, teigė, jog dalis narkotikų pardavėjų turi aukštą moralę:

„Pardavėjai žino, ką parduoda. Mano nuomone, žmonės, kurie pardavinėja „Smile“ ir sintetinius katinonus, neturi moralinio kompaso. Ant jų grupėse yra važiuojama, jie baninami (liet. šalinami), o vartotojai išvadinami zombiais.“

„Neparduok vaikams, paprasta taisyklė. Tiesiog moralės reikalas.“

Straipsnyje taip pat teigiama, jog „klaidinga manyti, kad narkotikų paplitimas mokyklose yra beprecedentis, o anksčiau narkotikai neegzistavo“. Čia taip pat parodoma, jog narkotikų prekeiviai ne tik turi „moralinį kompasą“, bet ir užsiima šviečiamąja veikla, yra esą patikimi, o jų prekės neva saugios, nes net pateikiami laboratoriniai išrašai apie kokybę:

„O kitos „Telegram“ grupės užsiima veikla, kurią galima pavadinti šviečiamąja. LRT.lt pašnekovas Šaldytuvas administruoja kanalą, skirtą narkotinių medžiagų kokybei nustatyti. Jos nariai diskutuoja apie psichoaktyviųjų medžiagų sudėtį, veikimą, dozavimą. <…> Pasak Šaldytuvo, jau yra ir pardavėjų, kurie kartu su siūloma preke pateikia ir laboratorinius išrašus apie medžiagos kokybę.“

Nacionalinio transliuotojo kalbintas narkotikų prekeivis Šaldytuvas taip pat viešai ištransliavo žinutę, kad narkotikų draudimas yra nereikalingas, atgyvenęs elgesys, o patys prekeiviai esą užsiima švietimu ir žalos prevencija vartojant narkotines medžiagas:

„Draudimai dėl narkotinių medžiagų nėra prevencija, o tiesiog senų diedų „mano laikais to nebuvo“ posakiai. Nesu grupės įkūrėjas, bet testavimas pradėjo vykti kitoje grupėje, ten draudžiami sintetiniai kanabinoidai, metamfetamino katinonai ir opioidai, ji skirta žalos prevencijai ir švietimui <…> Kadangi Lietuvos valdžia tiesiog draudžia, o ne reguliuoja, grupė padeda visai rinkai reguliuotis.“

Klaidinga tikėti, jog egzistuoja saugus narkotikų vartojimas: žaloja patį asmenį, jo artimuosius ir potencialiai visą visuomenę

Nepriklausomi faktų tikrintojai konstatuoja, kad lrt.lt portale buvo skleidžiamas melas, jog egzistuoja saugus narkotikų vartojimas:

• Sąvoka „saugus narkotikų vartojimas“ labai klaidina visuomenę ir sukuria saugumo iliuziją, neva vartojant tik tam tikras narkotines medžiagas tam tikrais kiekiais ir būdais, būsi apsaugotas nuo žalos organizmui, šalutinių poveikių, mirties, neigiamos įtakos aplinkiniams ir kitų blogybių. Iš tiesų visi narkotikai kenkia žmogui ir jį supančiai aplinkai, todėl narkotikų vartojimas niekada nėra saugus.
  Narkotikai – tai sintetinės ar gamtinės medžiagos, kurios ilgainiui sukelia sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ar fizine priklausomybe. Dėl jų vartojimo rizikuojama ne tik savo sveikata, bet ir tokiais aspektais kaip rizika pradėti vogti, smurtauti, neigiamai paveikti artimųjų, draugų bei kolegų gyvenimus ir panašiai^[2]: „Žmogus įsukamas į užburtą ratą: įsigyti narkotikų, vartoti, valandėlė geros savijautos, pristigti, vėl pirkti ir šitaip be galo. Narkotikai – brangūs. Dažnai pinigų tenka prasimanyti nusikalstamais būdais.“
• Apie tai, kad toks dalykas kaip saugus narkotikų vartojimas išvis neegzistuoja, liudija ir tai, kad kalbinto pašnekovo vadovaujama „Jauna banga“ organizacija jau bandė gauti Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšas tai pačiai veiklai. Už gautas lėšas organizacija ketino dar plačiau „šviesti“ visuomenę apie esą saugų narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau vietoj to gavo įspėjimą, jog gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės^[3].
  Tačiau štai praėjus keleriems metams, ta pati organizacija jau kalbinama paties nacionalinio transliuotojo. Šią organizaciją, beje, palaiko ir Seimo narė Morgana Danielė, mat senose nuotraukose ją galima pastebėti fotografuojantis drauge su organizacijos nariais. Tai ta pati politikė, kuri viešai pasakojo apie narkotikų vartojimo patirtis ir faktą, jog pirmą sykį apsisvaigino būdama stulbinamai jauna – vos 13 metų^[4]. Ir būtent Morgana Danielė aktyviai gina narkotikų politikos reformą, kuri švelnintų bausmes ir padėtų legalizuoti kanapes.
• Kai kalbama apie saugų narkotikų vartojimą, dažnai linksniuojamos kanapės, tačiau klaidinga manyti, jog jos nekenkia sveikatai ir nekelia priklausomybės. Kanapės yra bendras pavadinimas hašišui, hašišo aliejui ir marihuanai. Tai yra antras pagal populiarumą svaigalas, nusileidžiantis tik alkoholiui. Tačiau kanapės yra psichoaktyvus narkotikas, paveikiantis žmogaus psichiką ir smegenis^[5].
  Nors už narkotikų legalizavimą pasisakantys asmenys dažnai tvirtina, jog kanapės padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti, tai yra tik viena medalio pusė. Kanapės taip pat gali sukelti nevaldomą juoką, didelį alkį, kai kuriems pasireiškia lengva paranoja.
  O kalbant apie ilgalaikę kanapių žalą, yra žinoma, jog ilgiau vartojant kanapes itin padidėja rizika susirgti plaučių vėžiu. Ši rizika yra net 5-10 kartų didesnė nei cigaretes rūkantiems asmenims. Be to, ilgainiui kanapių vartotojas pradeda jausti apatiją, jam pasireiškia vis didesnis užmaršumas.
  Taip pat būtina įsidėmėti, jog kanapės sukuria psichologinę priklausomybę. Ji išryškėja dideliu noru rūkyti tam, kad nusiramintų, atsipalaiduotų ar lengviau užmigtų. O jei laiku negaunama kanapių, tuomet atsiranda irzlumas, nepasitenkinimas, sunkumas susikaupti.

Klaidinga teigti, jog narkotikų vartojimas mokyklose yra įprastas reiškinys:

• Nepaisant to, jog narkotikų vartojimas tarp mokyklinio amžiaus asmenų nėra naujiena, tačiau tokia statistika, kokią galima regėti dabar, tikrai nėra įprasta. Pastaruoju metu narkotinių medžiagų vartojimas mokyklose tapo kur kas dažnesniu reiškiniu. 2019 metais net 19 proc. mokinių buvo vartoję narkotikus ir šie skaičiai palaipsniui vis auga^[6].

Klaidinga aiškinti, kad sukuriamas saugus produktas, jei žinoma jo sudėtis, o prekeiviai pasakoja kaip naudoti konkrečią medžiagą:

• Narkotikų sukeltos problemos ir mirtys yra itin sudėtingas reiškinys, kurį sunku nustatyti ir apskaičiuoti. Tačiau teigti, jog narkotikų sudėties žinojimas ar patarimų gavimas iš patyrusių asmenų sukuria saugų vartojimą ir saugų narkotiką, tikrai negalima. Yra žinoma, kad daugelyje Europos šalių narkotinės medžiagos yra kaltos dėl didelės jaunų žmonių mirčių dalies^[7]. Lietuvoje šis kiekis irgi panašu, kad didėja, nes 2020 metais mirė 47 asmenys, o 2021 metais – 62.

Taip pat faktų tikrintojų agentūra „facts.lt“ užfiksavo lrt.lt skleidžiamą melą, jog griežti įstatymai, susiję su narkotinėmis medžiagomis, tėra atgyvenusi ir pernelyg griežta Lietuvoje vykdoma politika:

• Iš tiesų, Lietuva anaiptol nėra itin griežtas bausmes už narkotines medžiagas skirianti valstybė, jei ją lyginsime su visu pasauliu. Galima rasti daugybę šalių, kuriose su narkotikų prekeiviais ar vartotojais elgiamasi nepalyginamai griežčiau. Štai 20 valstybių, kuriose bausmės yra kur kas didesnės^[8]:
  Malaizija: Narkotikų pardavėjai gali būti nubausti mirties bausme. O narkotikų vartojimas gali užtraukti ne tik baudą, bet ir įkalinimą arba išsiuntimą iš šalies.
  Kinija: Asmuo, kuris yra sučiumpamas vartojant narkotikus, gali būti priverstas lankyti narkotikų reabilitacijos programą vyriausybės valdomoje įstaigoje. Už kai kuriuos narkotikų nusikaltimus taip pat yra įvykdoma egzekucija.
  Vietnamas: Už daugiau nei 1,3 svaro heroino turėjimą iš karto įvykdoma mirties bausmė.
  Kolumbija: Su narkotikais sučiuptas asmuo ilgai prabūna nemaloniame kalėjime. Tai nutinka labai dažnai, kadangi Kolumbijos oro uostuose policija kasdien suima po kelis žmones, o tarp jų – daug užsieniečių.
  Iranas: Jei asmuo sučiumpamas vartojant narkotikus, geriausiu atveju jam yra skiriama didelė bauda, o blogiausiu – įvykdoma mirties bausmė.
  Tailandas: Narkotikų prekeiviai Tailande rizikuoja gauti mirties bausmę, o narkotikų vartotojai dažnai nuteisiami privalomai reabilitacijai.
  Dubajus: Su narkotikais susiję nusikaltėliai įprastai gauna 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o vėliau jų laukia deportacija. Narkotikų testo neatlikimas taip pat gali tapti pagrindu įkalinti, net jei asmuo su savimi neturi narkotikų. Be to, daug receptinių vaistų, kurie yra legalūs kitose pasaulio šalyse, čia taip pat gali būti pagrindu uždaryti asmenį į kalėjimą.
  Saudo Arabija: Už narkotikų pardavinėjimą beveik visada gresia mirties bausmė. Už narkotikų laikymą ar vartojimą taip pat skiriamas viešas plakimas, baudos, ilgas įkalinimas.
  Singapūras: Čia narkotikų pardavėjais laikomi net ir palyginus nedidelį kiekį su savimi turėję asmenys. O už narkotikų pardavimą įvykdoma mirties bausmė.
  Kambodža: Už narkotikų laikymą asmuo gali būti nuteistas ilgiems metams kalėjime – limito nėra, nes gali būti nuspręsta nuteisti net ir iki gyvos galvos.
  Indonezija: Sučiuptas vartojęs marihuaną asmuo gali būti nuteistas iki 20 metų kalėjimo. Už narkotikų pardavimą gresia mirties bausmė.
  Laosas: Sugautas su narkotikais asmuo gali sulaukti iki 35 000 USD siekiančios baudos. Be to, jei kraujyje randama narkotinių medžiagų, gali tekti sėsti į kalėjimą net 10 ar daugiau metų.
  Filipinai: Narkotikų prekeiviai čia nuteisiami mirties bausme.
  Šiaurės Korėja: Už narkotikų įsivežimą į šalį gali tekti ilgai sėdėti kalinių stovykloje, kur nuteistasis neturi ryšio su šeima ir draugais, o kitų šalių vyriausybėms yra itin sunku įsikišti į teismo procesą ir išgelbėti teisiamą prašalaitį.
  Turkija: Už narkotikų laikymą skiriamos didelės baudos ir ilgos laisvės atėmimo bausmės. Narkotikų pardavėjai sulaukia dar griežtesnių laisvės atėmimo bausmių.
  Kosta Rika: Kaip ir kitose Pietų Amerikos šalyse, už narkotikų turėjimą asmuo gali būti nuteistas ilgiems metams kalėjime.