Profesorių Joną Grigą melo apie spinduliuotę skleidimu apkaltinęs „Delfi Melo detektorius“ pamelavo pats

Apie spinduliuotę pasakojęs prof. Jonas Grigas sulaukė kaltinimų melu

„Delfi“ apkaltino prof. J. Grigą melo skleidimu. Ekrano nuotrauka

Profesorius Jonas Grigas dalyvavo Seimo spaudos konferencijos „Elektromagnetinė spinduliuotė ir penktos kartos judrusis ryšys (5G): potencialios grėsmės“. Jos metu prof. J. Grigas papasakojo apie jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės skirtumus bei galimą žalą.

Radiofiziko paviešinti dažnai nutylimi faktai apie nejonizuojančią spinduliuotę ir jos galimą ryšį su vėžiu bei kitomis ligomis sulaukė didelio dėmesio. Tačiau neilgai trukus „Delfi“ publikavo Aistės Meidutės straipsnį^[1], kuriame teigiama, kad ilgametę patirtį turintis profesorius skleidžia niekuo nepagrįstą melą.

Straipsnyje „Kaltina mikrobangas keliant daugelį ligų, tarp jų ir vėžį, bet įrodymų tam nėra“ bandyta paneigti prof. J. Grigo išsakytas mintis. Jame rašoma, kad nėra jokių tvirtų įrodymų, kurie leistų teigti, kad elektromagnetinė spinduliuotė gali sukelti vėžį ar kitas ligas ar negalavimus.

Gavę žinių apie tokio pobūdžio kaltinimus, nusprendėme labiau įsigilinti į elektromagnetinės spinduliuotės galimos žalos tikrumą, taip nuodugniai įvertinant, ar paskelbti kaltinimai yra teisingi ir pagrįsti mokslu.

Galima spinduliuotės žala aptariama įvairių mokslininkų darbuose

„Delfi“ remiasi tik trimis šaltiniais:

1. „Military Medical Research“ publikuotu tyrimu „Naujausi pokyčiai, susiję su mikrobangų spinduliuotės poveikiu smegenims“^[2],
2. Amerikos vėžio draugijos pateikta informacija^[3]
3. Nicko Tumminello, profesionalaus trenerio, neturinčio radiofizikos išsilavinimo, straipsniu^[4].

Verta paminėti ir tai, jog Aistė Meidutė – lietuvių filologijos ir italų kalbos studijas baigusi žurnalistė. Tuo tarpu prof. J. Grigas yra radiofizikas, kuris spinduliuote domėjosi jau beveik 50 metų ir per šį laiką spėjo parašyti daug mokslinių straipsnių įvairiomis kalbomis.

„Delfi“ straipsnyje pateikiami abejotini teiginiai, kurie nesutampa su gausiais moksliniais įrodymais. Jame rašoma:

Vis dėlto, absoliuti dauguma tyrimų konstatuoja nesiejantys padidintos rizikos susirgti vėžiu su mikrobangų skleidžiama spinduliuote.

Tai paneigia keli žinomi faktai:

• Pasaulio sveikatos organizacija dar 2011 metais priskyrė elektromagnetinio dažnio spinduliuotę prie 2B grupės kancerogenų, galinčių sukelti vėžį^[5]. PSO tokią klasifikaciją nurodė dėl faktų, jog belaidžių telefonų elektromagnetinė spinduliuotė gali padidinti piktybinio smegenų vėžio, vadinamo glioma, riziką.
• Dalis mokslininkų, dėl gausėjančių mokslinių įrodymų apie ilgalaikę elektromagnetinės spinduliuotės žalą, taip pat siūlo klasifikuoti šią spinduliuotę kaip 1 grupės kancerogeną^[6].

A. Meidutės straipsnyje taip pat rašoma:

Kylant visuomenės susidomėjimui, ar tikrai nejonizuojanti spinduliuotė nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai, šia tema nuolat atliekami laboratoriniai ir žmonių tyrimai, tačiau kol kas iš jų negalima daryti aiškių apibendrinančių išvadų.

nėra jokių epidemiologinių tyrimų, kurių metu būtų nustatyta, kad mikrobangų spinduliuotė, kurią sukuria buityje naudojami prietaisai ir technologijos – mikrobangų krosnelės, mobilieji telefonai ar internetas, taigi, taip pat ir daug diskusijų kelianti 5G technologija – darytų žalą ląstelėms ir keltų riziką žmonių sveikatai.

Tačiau įvairūs moksliniai tyrimai ir specialistų pastebėjimai įrodo galimą spinduliuotės žalą. Pavyzdžiui:

• 2018 metais buvo atlikta JAV Nacionalinės toksikologijos programos (NTP) studija^[7], kuri kainavo net 25 milijonus JAV dolerių. Jos metu buvo tiriamas vėžys ir mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė. Ši didelio masto studija patvirtino kitus epidemiologinius tyrimus, rodančius radijo dažnio spinduliuote neterminiame lygyje veikiamų pelių širdies švanomų ir smegenų gliomų kiekio padidėjimą. Taip pat užfiksuota, jog veikiant visą kūną šia nejonizuojančia spinduliuote, išryškėja limfomos ir kitų organų vėžio padidėjimas. Todėl tyrėjai pareikalavo priskirti radijo dažnio spinduliuotę kaip tikėtiną (2A grupės) arba žinomą (1 grupės) kancerogeną.
• L. Hardell ir M. Carlberg, gerai žinomi ryšio tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir smegenų navikų tyrėjai, išsamiai ištyrė minėtą JAV Nacionalinės toksikologijos programos studijos rezultatų tyrimą ir rašė^[8]: „Mes darome išvadą, kad yra aiškių įrodymų, jog radijo dažnių spinduliuotė yra žmogaus kancerogenas, sukeliantis gliomą ir vestibulinę švanomą (akustinę neuromą). Yra keletas įrodymų apie padidėjusią skydliaukės vėžio išsivystymo riziką ir akivaizdžių įrodymų, kad radijo dažnių spinduliuotė yra daugialypis kancerogenas. Remiantis IARC monografijų preambulėmis, radijo dažnių spinduliuotė turėtų būti klasifikuojama kaip kancerogeninė žmonėms, 1 grupės.“
• 2018 metais M. Peleg ir kitų mokslininkų atlikta tyrimų apžvalga^[9] buvo skirta tam, kad išnagrinėtų profesinio radijo dažnio spinduliuotės ir hematolimfinio vėžio (leukemijos, Hodžkino ir ne Hodžkino limfomos, daugybinės mielomos ir plazminių ląstelių navikų) ryšį. Mokslininkai atskleidė, jog ryšys iš tiesų egzistuoja, nes pastebėta labai padidėjusi vėžio rizika kariškiams ir elektros darbuotojams, kurie buvo veikiami radijo dažnio spinduliuote. Izraelio mokslininkai apžvelgė ne tik Izraelio, bet ir Lenkijos bei Belgijos mokslines studijas. Gautos išvados nustebino pačius tyrėjus, nes hematolimfinis vėžys buvo nustatytas 40 proc. pacientų, nors buvo tikėtasi 23 proc. Izraelio gynybos darbuotojų tyrimas parodė dar didesnį, net 60 proc. hematolimfinio vėžio dažnį, nors buvo tikėtasi vos 17 proc.
• Markovos ir kitų mokslininkų atliktame tyrime buvo apžvelgtas mobiliųjų telefonų mažos galios mikrobangų poveikis žmogaus kamieninėms ląstelėms, kurios yra plačiai išsisklaidžiusios kūne. Šio tyrimo metu nustatyta, jog mezenchiminių kamieninių ląstelių DNR taisymo židiniai buvo žymiai pakitę 40 kartų žemesniuose lygiuose nei dabartinės nustatytos spinduliuotės gairių ribos. Tyrėjai pabrėžė, kad mezenchiminėms kamieninėms ląstelėms yra didesnė piktybinės trasformacijos rizika nei diferencijuotoms ląstelėms. Be to, mokslininkai atkreipė dėmesį, kad tokios bangos gali turėti didesnę įtaką vaikams: „Kadangi beveik visi organai ir audiniai turi kamienines ląsteles ir todėl, kad kamieninės ląstelės yra aktyvesnės vaikams, reikėtų ištirti lėtinio mikrobangų poveikio ir įvairių rūšių navikų bei leukemijos, ypač vaikų, ryšį.“
• Lietuvos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos ministerijos taipogi pripažįsta, kad elektromagnetinė spinduliuotė gali kenkti sveikatai^[10]: „Priklausomai nuo spinduliavimo intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ar lėtiniai organizmo pakenkimai. Žmonėms, kurie yra nuolat veikiami elektromagnetinės spinduliuotės, gali išsivystyti širdies kraujagyslių, imuninės bei kvėpavimo sistemų funkciniai pakitimai.“

Prof. Jono Grigo pranešimas apie galimus spinduliuotės pavojus

Taip pat siūlome skaitytojams patiems susipažinti su prof. J. Grigo pranešimu, kurį žinomas radiofizikas išsakė Seimo spaudos konferencijoje ir taip patiems įvertinti jo kalbą:

Aš esu visu pirma radiofizikas. 48 metus mikrobangas taikiau moksliniams tyrimams. Šiuo klausimu esu parašęs daugybę straipsnių pasaulio spaudoje įvairiomis kalbomis. Aš daugiau kaip 10 metų fizikams magistrantams skaičiau kursą „Elektromagnetiniai laukai ir gyvybė“. Todėl esu giliai įsigilinęs. Na, ir dėl savo tyrimų, dėl mikrobangų sąveikos su kūnais tyrimų ir dėl paskaitų skaitymo, padėtį apie elektromagnetinę spinduliuotę žinau geriau nei bet kas Lietuvoje.

Dabar, kaip matote, plačiai kalbama ir rašoma apie ateinančios 5-osios kartos (5G) ryšius. Tačiau kalbama dažniausiai tik apie jų privalumus. Apie jų atnešamą naudą internetui, ryšiams, informacijos užrašymui, gaminimui, perdavimui. Ir visa tai – tiesa. Bet nutylima apie potencialią žalą žmonių sveikatai. 

5G neabejotinai labai padidins elektromagnetinę taršą mūsų gyvenamojoje aplinkoje. Todėl aš pradžioje noriu pakalbėti apie elektromagnetinę spinduliuotę. Ar ji gali būti pavojinga, ar ne? Kokia gali būti pavojinga ir kokia ne? Kadangi žmonės apie tai mažai žino.

Elektromagnetinė spinduliuotė yra dviejų rūšių. Pirmoji – tai jonizuojanti spinduliuotė, kurią sudaro rentgeno spinduliai, gama kvantai, pagaliau ir ultravioletiniai spinduliai. Šių spindulių kvantų energija siekia dešimtis tūkstančių elektronvoltų ar daugiau. Ši spinduliuotė, sklisdama į žmogaus kūną, trauko cheminius ryšius molekulėse, kadangi atomai molekulėse surišti vos 2-3 elektronvoltų. Taip kad, kai krenta tokios jonizuojančios spinduliuotės kvantas, tai tarsi akmuo į voratinklių guotą. Paskui tie ryšiai vėl susijungia, bet jau ne taip, kaip Dievas sukūrė, o atsitiktinai. Štai čia yra vėžio gamybos mechanizmas ląstelėse.

Antroji spinduliuotės rūšis yra nejonizuojanti. Tai matomoji šviesa, infraraudonieji spinduliai ir mikrobangos. Mikrobangos yra tokios, kurių dažnis yra nuo 300 MHz iki 300 GHz. Šios spinduliuotės kvantų energija yra nedidelė, todėl jokių cheminių ryšių netrauko. Ir kažkada buvo manyta, kad ji ir nepavojinga. Tačiau, pradėjus kurti radarus 5-tame dešimtmetyje (na, mikrobangų generatorius) ir toliau 6-tajame dešimtmetyje kosminių ryšių sistemas… Kaip žinote, kosminiai ryšiai visi vyksta mikrobangomis. Visi kosminiai laivai valdomi mikrobangomis. Informacija iš palydovų, iš kosminių laivų į Žemę perduodami mikrobangomis. Tai štai tų priemonių kūrėjai, kai pradėjo dažniau sirgti vėžiu už kitus žmones, mokslininkai pradėjo tirti kame čia problema.

Jie ilgainiui nustatė, žinoma po daugelio tyrimų pradžiai su smulkiais gyvuliais, kaip pelės, žiurkės, paskui su didesniais, ir pagaliau, stebėdami žmones, nustatė, kad mikrobanginė spinduliuotė sukelia daugelį ligų. Pirmiausia nervų, psichikos ir baigiant vėžiu. Tai, kad sukelia neurasteniją, galvos skausmus ar dar kokius psichikos sutrikimus, buvo anksčiau aišku. Tačiau kodėl sukelia vėžį, ilgai buvo neaišku.

Vėl reikėjo poros dešimtmečių tyrimų, epidemiologinių tyrimų, kol buvo išaiškinta, kad mikrobangos, nors jos ir nejonizuoja atomų, netrauko ryšių molekulėse, bet jos veikia ląsteles ląsteliniame lygyje. Žudo, ardo ląsteles.

Kodėl? Na, sakykime vieno milivato galia – dabar Lietuvoje tokią normą norima priimti – ekvivalentiška elektriniam laukui maždaug vienam milivoltui. Ir štai ląstelėje, kur membranų storis yra nanometrai, elektrinio lauko stiprumas veikiant vieno milivato kvadratiniam centimetrui srautui, elektromagnetinės spinduliuotės lauko stiprumas susidaro dešimčių kilovoltų į centimetrą. Tai labai stiprus laukas. Jis tas membranas prakiurdo, jis tas ląsteles nužudo. Visokias, įskaitant ir DNR. Tai štai šitai buvo išaiškinta ir šiuo klausimu buvo paskelbta šimtai mokslinių straipsnių.