Sąmokslo teorija laikytas žmonių čipavimas tampa realybe

„Delfi.lt“ tikino, kad žmonių „čipavimas“ yra neįmanoma sąmokslo teorija

„Delfi“ straipsnis. Ekrano nuotrauka

Mikroschemos žmogaus kūne, dar vadinamos tiesiog žmonių „čipavimu“, seniau buvo laikomos sąmokslo teoretikų pasakomis. Štai 2020 m. gegužės 29 d. „Delfi“ „melo detektoriuje“ buvo publikuotas straipsnis „Vėl fantazuoja apie visuotinį čipavimą: kodėl šios idėjos taip ir lieka fantazijomis?“^[1], kuriame buvo teigiama, jog toks dalykas kaip po žmogaus oda įdedamos mikroschemos tėra konspiracijos teorija.

Publikacijoje buvo teigiama, jog visuotinis „čipavimas“ nėra įmanomas. Straipsnyje taip pat buvo rašoma, kad „melą“ paskleidė vienas portalas, nes jame patalpinta informacija, kad „čipavimo“ idėja jau buvo suplanuota dar 2012-aisiais.

Minėtame portale buvo teigiama, jog naujausią mikroschemą sukūrė korporacija „PositiveID“. Ji iš pradžių išbandė mikroschemas su gyvūnais, o tolimesni jų planai esą ir buvo kurti tokius „čipus“ žmonėms. Anot portalo, mikroschema į žmogaus organizmą pateksianti labai paprastai – vakcinavimo metu arba bus įsodinama po oda, tad žmogus nepatirs didelio diskomforto procedūros metu. Taip pat minima ir kita korporacija, pavadinimu „Intel“, kuri esą pažadėjusi sukurti mikroschemą, kurią būtų galima implantuoti į žmogaus smegenis ir minčių pagalba valdyti elektroninius prietaisius.

„Delfi“, atkreipiant dėmesį į tokią platinamą informaciją, rašė:

„Visuotinis čipavimas ir priverstinis skiepijimas pastaruoju metu tapo mėgstamiausiomis sąmokslo teorijų kūrėjų temomis, net jeigu jų teiginiai visiškai prasilenkia su logika ir faktais. Portalas paranormal.lt savo skaitytojus bandė sudominti žinute apie neva jau prieš dešimtmetį suplanuotą žmonių čipavimą, įšvirkščiant nano čipus kartu su skiepais.“

„Nors korporacija „PositiveID“ iš tiesų siekė sukurti žmonėms pritaikomą mikroschemą, kurioje galėtų būti kaupiami asmens medicininiai įrašai, šios idėjos teko atsisakyti dėl paprasčiausios priežasties – niekas šių mikroschemų nenorėjo.“

„Fantazija apie „Intel Inside“ – į smegenis implantuojamus nano čipus, skirtus elektros prietaisams kontroliuoti pasitelkiant mintis, taip pat neišsipildė.“

Čipai žmonėms jau išbandyti ne sykį

Melas, jog žmonių čipavimas tėra sąmokslo teorija, kurios neįmanoma įgyvendinti, nes niekas su tuo nesutiks, o visi planai žlunga taip ir neužbaigus technologijos:

• Prasidėjus COVID-19 pandemijai, gyventojams teko susidurti su reikalavimais turėti dokumentus, įrodančius, jog yra neseniai persirgę arba pasiskiepiję nuo koronaviruso. Plačiai naudoti skaitmeniniai sertifikatai, dar vadinami „galimybių pasais“ turėjo ryškų minusą – netyčia palikus mobilųjį telefoną ar užmiršus su savimi pasiimti atspausdintą dokumentą, neretai buvo galima likti neįleistais į įstaigų vidų, negauti reikiamų paslaugų ar nebegalėti laiku išvykti. Būtent todėl buvo pristatyta nauja idėja – čipai, kuriuose būtų fiksuojami „galimybių paso“ duomenys. Kadangi jie būtų visada su pačiu asmeniu, t. y., po jo oda, tai buvo pristatoma kaip dar viena pandemijos valdymo priemonė, leidžianti patogiai spręsti visą popierizmą. Verta paminėti, jog kaip sveikatos naujieną tai paskelbė pats „Delfi“^[2], nors dar prieš metus teigė, kad žmonių čipavimas tėra tik nepasiteisinanti fantazija. Straipsnyje tokia naujovė buvo aprašoma kaip sulaukusi populiarumo: „Švedijos įmonė, implantuojanti mikroschemas po oda, reklamuoja savo prietaisus, kuriuos galima naudoti kaip COVID-19 galimybių pasą, o tūkstančiai naujovių mėgėjų šalyje jais jau naudojasi.“ Be to, tai buvo pristato jau ne kaip sąmokslo teoretikų fantazijos, o kaip labai patogus išradimas: „keli tūkstančiai švedų jau pasirinko po oda įsidėti elektroninį implantą, todėl nebereikia stengtis prisiminti raktų pakabukų, vizitinių kortelių, viešojo transporto kortelių, o pastaruoju metu – ir galimybių paso.“ Švedijoje naudojamos mikroschemos, kuriose talpinama ne tik „galimybių paso“, bet ir kita svarbi informacija, aktyvuojasi tik tada, kai prie jų yra priglaudžiamas mobilusis telefonas, o iki tol tikinama, kad jos negali perduoti jokios informacijos nei apie žmogų, nei apie jo buvimo vietą ir kt.
• Elono Musko kompanija „Neuralink“ sėkmingai kuria čipą, kuris įvedamas ne bet kur po oda, o smegenų srityje, tad tokie čipai tapogi nėra tik fantazija. Ilgai tobulinta technologija 2023 metais jau gavo leidimą būti išbandyta su žmonėmis^[3]. Teigiama, jog šis invazinis medicinos prietaisas gali nuskaityti smegenų signalus ir dėl to ekspertai nerimauja, jog tai gali kelti etinių bei saugumo problemų. Tiesa, pats E. Muskas į tai žiūri kaip į puikia priemonę, kuri padės įvairiems gydymo tikslams, pavyzdžiui, gydant aklumą, paralyžių ar depresiją.
• Be to, yra ir daugybė kitų čipų, kurie kuriami jau ne vienerius metus: „„Neuralink“ toli gražu nėra pirmoji ar vienintelė įmonė, dirbanti su smegenų sąsajos įrenginiais. Dešimtmečius mokslininkų grupės visame pasaulyje tiria implantų ir prietaisų naudojimą tokioms ligoms kaip paralyžius ir depresija gydyti. Jau dabar tūkstančiai klausai naudoja neuroprotezus, tokius kaip kochleariniai implantai.“ Taigi, žmonių čipavimo technologija nėra tik iš piršto laužta teorija, kuriai nelemta būti įgyvendintai.