Teiginys, kad žmonės nebuvo verčiami skiepytis COVID-19 vakcinomis yra melagingas

Buvo kartojama, kad niekas neverčia skiepytis nuo COVID-19

Buvo aiškinama, kad niekas neverčia skiepytis. Ekrano nuotrauka

Prasidėjus visuotiniam skiepijimui COVID-19 vakcinomis, įvairūs vieši asmenys ir Lietuvos politikai ne sykį kartojo, jog skiepai nėra privalomi ir niekas neverčia žmonių skiepytis, jei to nenori. Buvo teigiama, kad gyventojai turi teisę atsisakyti skiepų ir laisvė rinktis nėra varžoma jokiais veiksmais.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis „LRT.lt“ publikuotame straipsnyje „Kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Ar mes tikrai tebesame krikščionys?“ rašė^[1]: 

„Niekas per prievarta neverčia skiepytis, tai kiekvieno piliečio teisė, tačiau, visų pirma, ir atsakomybė.“

Žurnalistų kalbinta „Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė sakė^[2]:

„Niekas ir neverčia skiepytis. Tiesiog galima bus ta laisve džiaugtis ne visur.“

Skaiva Jasevičiūtė „15min.lt“ publikuotame straipsnyje „Skaiva Jasevičiūtė: kaip aš ėjau skiepytis su gėjumi ir mane užpuolė maršo dalyviai“ rašė^[3]:

„Kodėl jūs tokie pikti, a? Juk kol kas niekas neverčia jūsų skiepytis, tad iš kur kyla tas begalinis noras aiškinti, ką su savo sveikata daryti kitiems ir vadinti juos avimis?“ 

Atsiradę priverstiniai ribojimai ir patikros vertė žmones skiepytis COVID-19 vakcinomis

Melaginga teigti, jog skiepijimasis COVID-19 vakcinomis buvo išskirtinai savanoriškas veiksmas, nes skiepytis nenorintys asmenys patyrė didelius suvaržymus, dėl kurių daugelis žmonių galiausiai skiepijosi prieš savo valią:

• Nepasiskiepiję įvairių sektorių darbuotojai privalėjo kas 7-10 dienų testuotis, ar neserga COVID-19. Iš pradžių testavimas buvo tik papildomas nepatogumas, tačiau galiausiai tokia procedūra tapo mokama^[4]. Tad asmenys, kurie neturėjo tam pakankamų lėšų, buvo priversti pasiskiepyti.
• Darbuotojai negalėjo išvengti mokamų, didelę finansinę naštą sukeliančių testavimų, nes nepateikiant neigiamo COVID-19 testo jie buvo nušalinami nuo darbo, jiems nemokamas atlyginimas, taip pat nepriklausė nedarbo išmokos^[5]. Užimtumo tarnyba aiškino: „Tie, kurie yra nušalinami nuo darbo, išmokų tikėtis neturėtų, nes į jas gali pretenduoti tik Užimtumo tarnyboje registruoti ir bedarbio statusą turintys asmenys“.
• Kad sankcijos buvo įvestos norint priversti skiepytis, rodo ir įvairių darbdavių bei politikų žodžiai. Pavyzdžiui, „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis sakė^[6]: „Kai mes pasakome – tu pasiskiepyk, atsako – mes išeisime pas konkurentą, kuris neverčia skiepytis. O dabar, kai visam sektoriui nustatomos vieningos taisyklės, nebebus kur bėgti“.
• Buvo įvestas „Galimybių pasas“, kuris smarkiai apribojo neskiepytų asmenų, įskaitant ir nepilnamečių, kasdienį gyvenimą bei galimybę gauti įprastas paslaugas. Visiems asmenims, neturintiems „Galimybių paso“, nebuvo galima: dalyvauti viduje vykstančiuose renginiuose ir didesniuose lauke vykstančiuose renginiuose; pramogauti laisvalaikio organizavimo vietose viduje ir lauke; valgyti restoranuose, kavinėse ir kitų maitinimo įstaigų viduje; apgyvendinimo įstaigose viename kambaryje gyventi ne tos pačios šeimos nariams^[7].
  Nors tai nėra pirmo būtinumo paslaugos, tačiau jos sudarė nepatogumus ir varžė žmonių laisvę. Be to, pasitaikė ir daug rimtesnių suvaržymų. Pavyzdžiui, vėliau buvo pasiūlyta neleisti lankytis ne būtinųjų prekių parduotuvėse ir didesnio ploto parduotuvėse, sveikatos paslaugų teikimo įstaigose, grožio salonuose, bibliotekose, skaityklose, taip pat naudotis viešuoju transportu, jei asmuo neturi galiojančio „Galimybių paso“^[8].
• Medikams ir socialiniams darbuotojams buvo siekiama įvesti privalomus COVID-19 skiepus ir tai paskatino sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojus suskubti pasiskiepyti dar prieš nutarimo patvirtinimą. Tokie siūlymai nebuvo priimti tik todėl, jog parlamentarai sulaukė didelio žmonių pasipriešinimo. Eugenijus Gentvilas po nepavykusio balsavimo sakė^[9]:
  „Man apmaudu, kad žmones paveikia tokios priemonės: mes pašto dėžutėse radome labai daug laiškų susirūpinusių medikų ar socialinių darbuotojų. Aš taip pat juos gaunu, bet aš turiu savo supratimą. Man gaila, kad politikai, vieną dieną galvodami vienaip, gauna daug laiškų, kurie yra užsiundyti, vienodu tekstu, su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis ir viskas „aš turiu klausyti tautos“. Reikia klausyti tautos, reikia vykdyti savo rinkimų programą ir balsuoti pagal savo įsitikinimus“.