Vaikų skiepijimas nuo COVID-19 nėra veiksminga ir teisinga priemonė kovojant su pandemija

Ragino skiepyti mažamečius, taip esą gelbstint gyvybes ir apsaugant vaikus

Buvo teigiama, kad skiepyti vaikus nuo COVID-19 yra labai veiksminga. Ekrano nuotrauka

Prasidėjus vaikų skiepijimui nuo COVID-19, žiniasklaidoje buvo galima pastebėti nuolatinius raginimus pasinaudoti galimybe vakcinuoti mažamečius. Tuo metu buvo tikinama, jog taip vaikai neplatins koronaviruso kitiems asmenims ir juos apsaugos. Taip pat buvo teigiama, kad tai yra naudingas žingsnis ir dėl pačių vaikų sveikatos.

2021 metų gruodžio 10 dieną „Kauno diena“ išspausdino straipsnį „5–11 metų vaikų skiepijimas nuo COVID-19: medikė įvardijo, ką svarbiausia žinoti“. Jame buvo kalbinama Santaros klinikų vaikų infekcinių ligų gydytoja Indrė Stacevičienė. Medikė tvirtino^[1]:

„Taip. Žinoma, neneigsime, kad vaikai serga lengviau, tačiau kai padidėjo sergamumas šioje amžiaus grupėje, tai tikrai matome, kad yra ir daugiau hospitalizacijos atvejų, o tai reiškia daugiau sunkiau sergančių vaikų. Ir, žinoma, plitimas šioje amžiaus grupėje yra labai didelis, todėl jie gali labai lengvai išplatinti ir toms asmenų grupėms, kurios yra labiausiai pažeidžiamos ir serga sunkiausiai. Tai yra labai svarbus aspektas.“

„Kai daugėja susirgimų atvejų, žinoma, yra neramu, nes plinta ir kitiems asmenims.“

„Dėl saugumo yra ištirta daugiau nei trys tūkstančiai vaikų. Sunkių nepageidaujamų reakcijų nėra pastebėta.“

Tokie teiginiai prasilenkia su žinomais faktais ir statistika, todėl yra laikytini dezinformacija.

COVID-19 vaikams yra lengvai persergama liga, o skiepai neapsaugo nuo užsikrėtimo ir ligos platinimo

Melas, jog COVID-19 skiepai vaikams buvo būtina priemonė, siekiant apsaugoti visus vaikus bei aplinkinius:

• Didžioji dalis vaikų lengvai persirgdavo COVID-19 tiek pandemijos pradžioje, tiek ir vėlesniais mėnesiais. Koronavirusas niekada nebuvo itin pavojinga liga vaikams, nors atsiradus naujiems variantams, vienu metu padaugėjo hospitalizuotų vaikų. Tad raginimas skiepyti juos itin trumpai tirtomis vakcinomis buvo perteklinis ir tinkamai nepamatuotas, ignoruojant svarbiausius faktus. Dar 2021 metų rugpjūčio mėnesį buvo publikuotas tyrimas^[2], kurio metu analizuoti maži vaikai iš Jungtinės Karalystės, užsikrėtę COVID-19. Išaiškėjo, jog dažniausiai mokyklinio amžiaus vaikai sirgo ~6 dienas ir jiems labiausiai pasireikšdavo tiesiog galvos skausmas (62,2%) ir nuovargis (55,0%). Kiek rečiau pasireikšdavo karščiavimas, gerklės skausmas, pilvo skausmas ir nuolatinis kosulys. Apskritai, 74,5% vaikų, kurių testas buvo teigiamas, pasireiškė karščiavimas, kosulys, anosmija ar šių simptomų derinys. Tyrimo išvadose buvo rašoma:
  „Mūsų duomenys nepatvirtina ankstesnių pranešimų apie silpnumą ir traukulius, taip pat nebuvo pranešta apie sunkius liekamuosius neurologinius simptomus.“
• Dar 2021 metais Cristine Stabell Benn – danų profesorė, ilgus metus tyrinėjanti vakcinas bei pasaulinę sveikatos politiką – sakė, jog vaikų imuninei sistemai netgi naudinga persirgti koronavirusu. Jos teigimu, „COVID-19 turėtų būti kuo greičiau pripažinta vaikų liga“^[3]. Ji taip pat sakė, kad „Vertindami kiekvieną vaiką atskirai, mes, Danijos sveikatos ir vaistų priežiūros tarnyba, tradiciškai neįvedame vaikams vakcinų, nebent jos būtų skirtos tam tikro sunkumo ligoms. Ačiū Dievui, COVID-19 yra labai lengva liga vaikams ir daugumai ji yra besimptomė.“
  Profesorė aiškino, kad COVID-19 vakcinų davimas vaikams yra betikslis ir pažeidžiantis iki šiol naudotą logišką bei saugią praktiką: „Tada mes nesilaikome svarbiausio vaikų skiepijimo kriterijaus, t. y., kad liga turi būti tam tikro sunkumo. Be to, yra antras kriterijus, kuris taip pat labai svarbus Nacionalinei sveikatos valdybai. Vakcinos skiepijimo nauda ir rizika turi būti aiškiai dokumentuota. Ir, deja, su COVID-19 vakcinomis šiuo metu dar nesame tokioje situacijoje.“
• Dr. Christine Stabell Benn teigė, jog vaikams naudingiausia tiesiog persirgti koronavirusu, nes taip įgauna geresnį imunitetą: „COVID-19 vakcinose yra tik dalis viruso – vadinamojo spyglio baltymo. Taip susidaro antikūnai ir imunitetas spyglio baltymui, tačiau 80 proc. viruso yra ne iš spyglio baltymo. Kai natūraliai užsikrečiama visu virusu, taip pat susidaro antikūnai prieš visą virusą. Jei esate pasiskiepiję, tai suteikia imunitetą tik prieš 20 proc. viruso, o natūraliai užsikrečiant šia liga įgyjamas 100 proc. imunitetas.“
• Vėliau net ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino, kad sveikiems mažamečiams bei paaugliams nereikia skiepytis nuo COVID-19. Pasak jų, prioritetas yra skiepyti tuos vaikus, kurie turi didelę riziką susirgti sunkia ligos forma ar net numirti^[4]. PSO strateginė patariamoji ekspertų grupė imunizacijos klausimais (SAGE) aiškino: „Sveikų vaikų ir paauglių skiepijimo poveikis visuomenės sveikatai yra palyginti daug mažesnis nei nustatyta tradicinių būtinųjų vakcinų vaikams nauda – tokių kaip rotaviruso, tymų ir pneumokokų konjuguotų vakcinų“.
• Vaikų skiepai nuo COVID-19 buvo pristatomi kaip puiki išeitis, neleidžianti plisti virusui ir taip apkrėsti kitus. Tačiau yra žinoma, jog COVID-19 skiepai neapsaugo nei nuo užsikrėtimo, nei nuo ligos platinimo^[5], todėl tokie raginimai buvo melagingi. Dar 2021 balandžio 14 dieną, likus 8 mėnesiams iki vaikų skiepijimo pradžios, LR sveikatos apsaugos ministerija rašė: „tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių infekcijos požymių kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenims.“